Ankstesniuose straipsniuose skaitėte apie sėdėjimo ir stovėjimo nuoseklumą. Pagaliau straipsnis apie gulėjimą ant pilvo. Konsultuodama tėvus dėl kūdikio raidos, sulaukiu klausimų dėl gulėjimo ant pilvo: nuo kada galima jau guldyti ant pilvo? Kiek laiko laikyti ant pilvo? Kaip turi gulėti ant pilvo? Kada turi pakelti ir išlaikyti galvutę? Jei labai lošia atgal galvą, ar verta sunerimti? Ką daryti, jei virsta ant šono gulėdamas ant pilvo? Į šiuos ir kitus klausimus šiame straipsnyje.

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Vadinasi jėgų pasukti galvą ir nušliaužti jam tikrai pakanka.

Gulėjimo ant pilvo nauda:

• padeda sustiprinti kaklo ir pečių juostos raumenis;
• skatina padėties ir judesių simetriją;
• padeda išvengti suplokštėjusios galvos (plagiocefalijos) atvejų;
• slopina naujagimystės refleksus;

Naujagimis 

• Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. rankos stipriai sulenktos, plaštakos sugniaužtos į kumščius, keliai pabrukti po pilvu.
• Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Jei kilsteli pakankamai stipriai, sverdėjančią galvą gali maždaug sekundę išlaikyti ir vidurio linijoje.
• Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Abiejų pusių judesiai turi būti vienodai stiprūs.

Pirmas mėnuo

• Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių. 90 proc. trijų savaičių kūdikių laiko galvą 1-2 sekundes.

Antras mėnuo

• Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc. šešių savaičių amžiaus kūdikių.
• Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Laikoma ji dar pastebimai siūbuoja į puses, bet nebeturėtų būti pasukta į vieną pusę.
• Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Dėl mažėjančio klubų sulenkimo dubuo priartėja prie pagrindo.

Trečias mėnuo

• Kelia galvą nuo 45 iki 90 laipsių kampu ir išlaiko ją pakeltą mažiausiai 1 minutę.
• Remiasi abiem dilbiais. Ištiestas stuburas kaklo ir kūtinės srityje leidžia kūdikiui iškišti žastus į priekį taip, kad jie sudarytų su pagrindu kampą iki 90 laipsnių, ir remtis dilbiais.

Ketvirtas mėnuo

• Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos. Galvą išlaiko pakeltą ilgiau negu 1 minutę.

Penktas mėnuo

• “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Aktyviai persiversti nuo pilvo ant nugaros pradedama tik apie septintą mėnesį.
• Aktyviai verčiasi nuo nugaros ant šono.

Šeštas mėnuo

• Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Galva su pagrindu yra 45-90 laipsnių kampu; alkūnės pagrindo neliečia.
• Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Abiejų kūno pusių reakcija turi būti susiformavusi vienodai.
• Kai kurie šio amžiaus kūdikiai geba pakelti viršutinę liemens dalį ištiestomis rankomis, siekti šone esantį daiktą, perkeldami visą kūno svorį į vieną pusę.
• Kai kurie šio amžiaus kūdikiai geba judėti ratu apie savo ašį gulėdami ant pilvo.

Septintas mėnuo

• Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Kad įgūdį įvertintume teigiamai, laisvoji ranka mažiausiai 3 sekundes turi būti išlaikoma pečių aukštyje.
• Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Apsivertęs ant pilvo, išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų, perkelia kūno svorį nuo abiejų ištiestų rankų ant vienos, tuo tarpu laisvąja ranka paima žaislą; išsitiesia ant šono perkeldamas svorį ant dubens ir laisvai judina kojas.
• Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Tyrinėja supančią aplinką, domisi žaislais, stebi žmones ir noriai bendrauja.

Aštuntas mėnuo

• Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Be to, kūdikis gali apsisukti apie savo ašį.
• Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. perneša savo kūno svorį nuo rankų ant kojų ir atvirkščiai, o taip pat iš šios padėties atsisėsti šonu ir vėl pereiti į padėtį ant keturių.

Devintas mėnuo

• Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Šliaužimo fazė paprastai būna trumpa; ilgesnį laiką (daugiau kai 2 mėnesius) užsitęsia dažniausiai vaikams, turintiems motorinės raidos sutrikimų.

Dešimtas mėnuo

• Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno-pirmyn ir atgal.
• Nekoordinuotai ropoja. Nėra “kryžminės koordinacijos”: kairė koja-dešinė ranka.
• Iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti. Iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.

Vienuoliktas mėnuo

• Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t. Gerėjant pusiausvyrai, judėjimas pirmyn tampa greitesnis ir laisvesnis.

Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas – dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas. Tuomet nevaržykite savo vaikų judėjimo, įsprausdami į gultuką, supuokles, maniežą, vaikštynę ar šokliuką.