Blog

D vitaminas: kada, ką ir kiek?

Vitaminas D (kalciferolis) – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris yra svarbus pasisavinant kalcį. Tik keli maisto produktai turi vitamino D, tad jo sintezė odoje yra pagrindinis vitamino šaltinis. Vitaminas D, gautas su maistu, papildais ar pasigaminęs odoje, yra biologiškai neaktyvus, todėl fermentai jį turi paversti į aktyvius metabolitus. Vitaminas D ir jo metabolitai veikia kalcio pasisavinimo procesus, užtikrina kalcio homeostazę ir kaulų metabolizmą.

Kalcis – tai mineralinis mikroelementas, daugiausiai randamas žmogaus kauluose ir dantyse. Jis dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, raumenų ir nervų veikloje, skatina įvairių hormonų bei fermentų veiklą, kraujo krešėjimą. Svarbu pabrėžti, kad kalcis šiuos procesus reguliuoja ne vienas, o kartu su kitomis mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais

Ca ir P apykaitą reguliuoja sudėtinga hormonų sistema. Svarbiausi hormonai, tai – kalcitriolis (vitaminas D), kalcitoninas ir parathormonas. Jie užtikrina reikiamą kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje, rezorbciją ir reabsorbciją žarnyne bei inkstuose, ir jų patekimą į kaulus.

Vitaminas D stimuliuoja Ca ir P patekimą į kraują, skatina kaulinio audinio vystymąsi ir mineralizaciją, sąlygodamas Ca patekimą į kaulą. Vitaminas D gaminasi odoje, veikiant ultravioletiniams spinduliams. Jo taip pat yra gyvulinės kilmės maiste.

Vitamino D apykaita gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:

  • Trūkumas maiste arba padidėjęs poreikis (spartus augimas);
  • Sumažėjusi jo sintezė odoje (nebuvimas saulėje, gryname ore);
  • Sutrikusi jo rezorbcija žarnyne (žarnyno ligos);

Rachitą provokuoja įvairios ligos, alkoholis, nebuvimas gryname ore nėštumo metu, neracionali nėščiosios mityba. Dažniau rachitu serga neišnešioti, sergantys žarnyno, kepenų, inkstų ligomis kūdikiai. Taip pat kūdikiai, kurie nenešami į gryną orą, anksti pradėti maitinti dirbtiniais mišinukais (neadaptuotais), ir vaikai, gydomi kai kuriais vaistais (rifampicinas, fenobarbitalis). Dažniau rachitu serga vaikai, kurie negauna vitamino D profilaktiškai.

Dėl minėtų priežasčių sumažėjus vitamino D koncentracijai kraujyje, kalcis išplaunamas iš kaulų, todėl jie minkštėja. Sutrinka raumenų, nervų sistemos veikla. Dėl fosforo apykaitos sutrikimo sutrinka homeostazė (vystosi acidozė) – dėl to trinka viso organizmo veikla.

Požymiai

Ligos pradžioje (pradinių reiškinių periodas trunka 2 – 3 savaites) pasireiškia nervų sistemos (neramumas, blogas miegas, padidėjęs prakaitavimas – dėl jo gali nusitrinti vaiko plaukai nuo pakaušio) ir raumenų sistemos sutrikimas (užkietėja viduriai, raumenys būna hipotoniški – atsipalaidavę). Kaulai šiuo periodu tik pradeda minkštėti – minkštėja momenėlių ir kaukolės kaulų kraštai.

Ligai tęsiantis, rachito požymiai stiprėja: raumenys vis labiau hipotoniški – išsipučia vaiko pilvas, nes visiškai susilpnėja preso tonusas, susilpnėja kvėpavimo raumenų tonusas – dėl to pasireiškia plaučių uždegimai. Širdis išsiplečia, plaka dažniau. Padidėja vaiko blužnis, kepenys. Vis labiau minkštėja kaulai: kaukolėje matomi minkštėjimo židiniai – kraniotabes, vaikui gulint, ji pakeičia savo formą, tampa plokščia ar kvadratinė. Sutrinka vaiko dantų vystymasis – jie auga netolygiai, deformuojasi sąkandis. Deformuojasi vaiko krūtinės ląsta ir stuburas, ilgieji kaulai. Kojos tampa X arba O formos, sustorėja ar deformuojasi pirštai, ant alkūnių ir blauzdų atsiranda „karoliukai”.

Sveikstant, vidaus organų būklė po truputį atsistato, kaulai vėl sukaulėja, tačiau lieka deformuoti. Tačiau ligai progresuojant, vaikas gali mirti dėl įvairių infekcijų – ypač plaučių uždegimo ir viduriavimo.

Tyrimai

Liga įtariama įvertinus klinikinius požymius bei anamnezę (susirgimo istoriją). Kraujo tyrimuose kalcio kiekis ilgai būna normalus (Ca deportuojamas iš kaulų), tačiau sumažėja fosforo kiekis kraujyje. Padidėja fermento šarminės fosfatazės aktyvumas. Svarbiausias kraujo rodiklis – tai vitamino D koncentracijos sumažėjimas. Rentgenologiškai tiriami kaulai. Taip pat svarbūs ir kiti kraujo rodikliai – rūgščių balansas, geležies kiekis ir pan. Rekomenduojama vitamino D koncentracija kraujyje yra nuo 30 ng/ml (75 nmol/l) iki 50 ng/ml (125 nmol/l).

Vitamino D kiekio kraujyje normos

nmol/l ng/ml Vitamino D lygis
< 50 < 20 Sunkus vitamino D trūkumas
50–75 20–30 Lengvo laipsnio vitamino D trūkumas
75–125 30–50 Pageidautina vitamino D koncentracija
>125 >50 Hipervitaminozė

 

Iš kūdikiams iki 1 metų atliktų vitamino D 25(OH) kraujo tyrimo rezultatų matyti, kad net 81 proc. mažylių turėjo rekomenduojamą optimalų vitamino D kiekį ir tik 9 proc. užfiksuota vitamino D stoka. Deja, kas 10 tirtam kūdikiui nustatytas toksiškas vitamino D kiekis, viršijantis 100 ng/ml ribą.

Tuo tarpu kita grėsmė, apie kurią nepagalvoja daugelis tėvų, duodančių vitamino D preparatų, yra hipervitaminozė ir toksinis vitamino D poveikis. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė gydytoja Eglė Marciuškienė nuomone, jauni tėvai, neatsakingai duodami vitamino D preparatų savo kūdikiams ir neatlikdami tyrimų, juos nuodija.

Gydymas

Suprantama, kad gydyti rachitą reikia vitaminu D. Gydymą paskirti turi gydytojas, nes perdozavus vitamino D ligos pradžioje, labai padidėja Ca koncentracija kraujyje ir pasireiškia spazmofilija. Kartu racionalizuojama vaiko mityba, skiriami masažai, buvimas gryname ore.

Svarbiausia – rachito profilaktika. Ją reikia pradėti dar nėštumo metu. Neščioji turi dažnai būti gryname ore, jos dietoje turi būti pakankamai mėsos, pieno produktų. Žiemos metu nėščiajai galima skirti 400 TV (tarptautinių vienetų) vitamino D per dieną. Jei moteris serga gretutinėmis ligomis, jai turi būti skiriama apie 1000 TV šio vitamino.

Profilaktika, gimus kūdikiui:

  • Maitinimas krūtimi bent 6 mėnesius. Žindyvė turi racionaliai maitintis, o kai kuriais atvejais papildomai vartoti vitaminą D.
  • Visiems kūdikiams nuo 3 sav. iki 18 mėnesių papildomai duoti 500 – 1000 TV vitamino D per dieną. Kai kuriais atvejais vartojamas ilgo veikimo vitaminas D, kuris duodamas kartą per pusę metų.
  • Neišnešiotiems kūdikiams vitaminą D reikia pradėti duoti nuo pirmos savaitės.

Vitamino D šaltiniai ir mitybos rekomendacijos

Geriausi vitamino D šaltiniai

Su maistu gaunamas vitamino D šaltinis – kalciferolis. Ergokalciferolio (vitamino D2) randama augalinės kilmės maisto produktuose ­(tamsiai žalios spalvos daržovėse, brokoliuose, grybuose, avižose). Cholekalciferolis (vitaminas D3) yra gyvūninės kilmės. Daugiausia jo randama riebiose žuvyse (lašišos, kardžuvės, tunai), kiaušinių tryniuose, svieste, kepenyse, ikruose, piene. Pavyzdžiui, norint gauti rekomenduojamą vitamino D paros normą, reikėtų suvartoti 1 valgomąjį šaukštą menkių kepenėlių aliejaus, 85 g lašišos (neapdorotos termiškai), 250 g tuno, 10 kiaušinių arba net 2,5 kg fermentinio sūrio. Vidutinė Vakarų šalių dieta užtikrina mažiau nei 10 proc. vitamino D koncentracijos organizme, todėl dažnai išsivysto D hipovitaminozė.

Pagrindinį vitamino D kiekį organizme užtikrina jo gamyba odoje, veikiant UV spinduliams. Kai kurie tyrimai patvirtino, kad vienkartinės minimalios saulės ar UV spindulių apšvitos dozės prilyginamos geriamojo vitamino D 100–250 TV dozei, tačiau dėl pasikeitusio gyvenimo būdo (daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, blogos klimato sąlygos, oro užterštumas) žmonėms reikėtų papildomai vartoti vitamino D papildų bei daugiau vitaminu D papildyto maisto. Ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3) gaminami vaistinių preparatų pavidalu. Abiejų šių vitamino D formų biologinis aktyvumas yra panašus, tačiau skiriant didesnes jų dozes, pastebėtas didesnis arba dažnesnis toksiškas vitamino D2 poveikis. Vitaminas D tiekiamas aliejinių ir vandeninių tirpalų pavidalu, taip pat gaminami koncentruoti geriamieji ar į raumenis švirkščiami vitamino D preparatai. Spiritinė vitamino D forma beveik nevartojama dėl kenksmingumo kūdikiui bei didelės perdozavimo rizikos.

Vitamino D paros rekomendacijos

Amžius Rekomenduojama dietos norma* Viršutinė vitamino D suvartojimo riba*
0–6 mėnesių kūdikiai 400 1 000
6–12 mėnesių kūdikiai 400–600 1 000
1–10 metų 600–1 000 2 000
11–18 metų 600–1 000 4 000

*TV per dieną.

 * Parengta remiantis www.mamoszurnalas.lt; http://www.medpraktika.lt/naujienos/naujiena/1023/Vitamino-D-nauda-ir-zala-auganciam-organizmui

10 komentarai - “D vitaminas: kada, ką ir kiek?”

  1. Kaip supratau vitaminą D reikia vartoti atsargiai, nes ir jo per didelis kiekis organizme gali atnešti bėdos. Klausimas, ar nėščiajai pakanka būti gryname ore, saulėje kasdien, kad gautų pakankamai vitamino D? Ar vis gi reikėtų papildomai jo vartoti?

    • Laura Straubergaite 2017 balandžio 6 - 3:47

      Teisingai, vitamino D per didelis kiekis organizme gali sąlygoti tam tikras disfunkcijas. Kad gauti iš saulės reikalingą paros normą, rekomeduojama būti 18 val. lauke pe parą. :). Tai čia diskusinis klausimas, kiek laiko ir kokioj klimatinęj zonoj esant koks įsisavinimas iš saulės tiesioginių spindulių. Žinoma ir nuo organnizmo priklauso. Ar tiklinga papildomai jį vartoti, tikslų atsakymą žinosite pasidariusi kraujo tyrimą. Deja, jis mokamas.

  2. Na aš maitinau krūtimi iki 7 mėn., prisižiūrėjau pati ką valgau ir pnš., tai neteko turėti vitamino D trūkumo. O svarbiausiai, kad vaikutis būtų pakankamai gryname ore. :)

  3. Man 55m skysto vitamino D kiek naudoti

    • Laura Straubergaite 2018 kovo 10 - 17:09

      Sveiki Daiva, dėl tikslios dozuotės D vitamino dozės pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.

  4. Sveiki.2 iejų mėn.kūdikio vit.D bendras tyrimas rodo 206 nmol.l.Pagal tyr.laboratorijos kurioje darytas tyrimas rodmenis norma 75-100 nmol.lAr tai yra pavojingas ir toksiškas perdozavimas?Kokius tyrimus tokiu atveju atlikti!Vit D skyriau taip kaip nurodė gydytoja.Bet kilo įtarimų del vaiko blogos savijautos.Neramus,šaltas prakaitas,galvytes sukiojimas.Vit.D vartojimą nutraukiau.Nuo šiandien.Labai ačiū už atsakymą!

  5. Idomiausia tai, kad niekad nejauciau kazkokiu astriu simptomu, bet pasidarius vit d tyrima buvau nustebus, jo tebuvo tik puse normos.dabar vartoju kasdien visus metus, o ziema netgi didesne doze.Geriausiai man savinasi d pearls .

  6. Mano nuomone Lietuvoje labai sunku gauti vitamino D, saulės mažai. Mūsų visai šeimai jo trūksta (rodo tyrimai). Mes geriam firmos Pharma Nord D-Pearls, man jie geriausiai įsisisavina

  7. ar virsyta vitamino D dienos norma (1 lasiukas) kudikiui gali pakenkti? sulasinta 5lasiukai.

Parašykite komentarą

Sutinku, kad mano pateikti duomenys būtų naudojami tik paslaugai suteikti.