Motorinė raida yra labai svarbi kūdikiui,  nuo to priklauso vaiko fiziniai, protiniai, ir socialiniai sugebėjimai, todėl yra labai svarbu stebėti  ir laiku nustatyti sutrikimus. Jei naujagimis pavargęs, mieguistas ir hipotoniškas (suglebęs), šių judesių nematysite arba pastebėsite tik jų užuomazgas. Judrūs, rėkiantys ar hiperetoniški (įsitempę) naujagimiai paprastai judesius atlieka spontaniškai. Štai keletas teiginių, kurie padės suprasti ar jūsų kūdikio raida yra įprasta:

Gulėjimas ant pilvo:

• Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. rankos stipriai sulenktos, plaštakos sugniaužtos į kumščius, kelia pabrukti po pilvu.
• Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Jei kilsteli pakankamai stipriai, sverdėjančią galvą gali maždaug sekundę išlaikyti ir vidurio linijoje.
• Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Abiejų pusių judesiai turi būti vienodai stiprūs.

Gulėjimas ant nugaros:

• Gulėdamas ant nugaros galvą laiko ant šono vienoje ar kitoje pusėje, nes neišbūna dažniausiai vidurio linijoje. Deformacijos pakaušio srityje (pvz., kefalohematoma, kaukolės skliauto suplokštėjimas, patologiniai kaklo raumenų tonuso pakitimai) gali sąlygoti tai, kad galva dažniau laikoma vienoje pusėje arba jos padėtis ant vieno šono yra fiksuota.

• Gulint ant nugaros naujagimio galūnių judesiai energingi, plačios apimties, atsitiktiniai. Kojų judesiai aktyvesni, nei rankų. Spardosi pakaitomis abiejomis kojomis vienodai.

Sėdėjimas:

• Sodinant ar laikant vertikalioje padėtyje, galvos nenulaiko. Pasodinus naujagimį, galva knapteli į priekį, tačiau iš priekio dažniausiai įstrižai per šoną vėl pakartotinai kilsteli vienai sekundei. Sėdint visas naujagimio stuburas išlinkęs (C raidės formos).

Stovėjimas:

• Laikant naujagimį vertikalioje padėtyje ir suteikus kojoms atramą, stebima primityvi atsispyrimo reakcija: pastatytas naujagimis tiesia kojas per klubus ir kelius, pėdos pilnai atremtos į pagrindą. Viršutinė kūno dalis tuo metu palinkusi į priekį, rankos sulenktos, o plaštakos sugniaužtos.
• Laikant naujagimį vertikalioje padėtyje ir pakaitomis perkeliant kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, kartoja automatinio žingsniavimo judesius (jis turi išnykti 4-6 gyvenimo savaitę). Žingsniavimo judesiai turi pasireikšti vienodai stipriai abiem pusėms. Rankos tuo metu sulenktos ir kartu su kojomis nejuda.

Griebimas:

• Plaštakos dažniausiai sugniaužtos. Sugniaužta plaštaka yra budraus sveiko naujagimio bendros fleksinės (sulenktos) pozos dalis. Nuo anktrojo iki penktojo pirštai sulenkti, o nykštys įlenktas vidun (paslėptas delne).

• Ryškus plaštakos griebimo refleksas. Pasireiškia staigiu nevalingu sugniaužimu ir po to sekančiu tonišku stipriu laikymu. Reakcijos nebuvimas arba aiški asimetrija visada yra patoligiški.

Percepcija (suvokimas):

• Reaguoja į baltos-juodos spalvos kontrastą.
• Su nepasitenkinimu reaguoja į ekstremalią šviesą ir garsą. Naujagimis išsigąsta ir reaguoja refleksiškai užsimerkdamas, suraukdamas kaktą ar nutaisydamas grimasą, surikdamas, arba krūpteldamas. Tokią reakciją turi sukelti tiek optinis (šviesos), tiek akustinis (garso) dirgiklis. Tikrindami šią reakciją, kartu apytikriai įvertiname akių ir klausos funkcionavimą.

Kalbėjimas:

• Nepasitenkinimą išreiškia riksmu.
• Energingai čiulpia.

Socialumas:

• Nurimsta paimtas ant rankų. Vaikas nurimsta, pajutęs kontaktą su šilta oda. Verkia tyliau, o jei verksmo priežastis nėra skausmas arba stiprus alkis, galiausiai visai nutyla.

* Parengta pagal T. Hellbruegge, F. Lajosi, D. Menara, R. Schamberger, T. Rautenstrauch. (2001). Miuncheno funkcinė raidos diagnostika: pirmieji gyvenimo metai. Vilnius.