Dienotvarkė

Ji liko tokia pati kaip ir praėjusį mėnesį. Rytais keliasi anksti, būna kad net po šešių jau kalbina. Miega Andrė tris kartus per dieną. Devintą ryte bevalgydama grožio miegą nusnaudžia, po to dar du kartus po 1,5-2 val. Lauke kol stumdau vežimą būna, kad ir 3 val pramiega. Namie tik ant rankų arba valandą daugiausiai, kol valgo. Naktys ramios, keliasi tik pavalgyti. Kai ką nors naujo išmoksta dažniau žadina.

Iššūkiai man

Pagalvoju vis, kad vieną vaiką auginti tikrai yra paprasta ir laiko sau pakankamai daug. Kai du ar daugiau vaikų namie, jau reikia dėliotis paroje, kada su savimi pabūti bent pusvalandį. Tai dabar įsigudrinau, užmigdžius vakare, arba ryte kol dar miega, užsidaryti vonioj.

Pastebėjau, kad Adelė vis dar konkuruoja dėl mano dėmesio su Andre. Per vėlai pradėjau domėtis, kokia būna vyresniųjų psicho-emocinė būsena atsiradus šeimoje naujam nariui. Perskaičiau A. Kurienės knygą “Kaip užauginti žmogų. Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės”. Pradžioje Adelė buvo savarankiška, kol vakare maitindavau, ji Labanakt vaikučiams pažiūrėdavo, išjungdavo TV ir atbėgdavo miegoti. Po kurio laiko viskas apsivertė, suleliukėjo. Ir pirštas burnoj vėl atsirado (nors jau geras mėnuo buvo pamiršusi) ir ant rankų panešti, ir rūbai vėl visi pradėjo kutenti, kandžiotis, spausti. Gal kas auksinį patarimą iš praktikos galite duoti, kaip prisijaukinti tuos rūbus nepaklusnius? Mielai lauksiu patarimų

Pasiekimai

Andrė dar nesėdi, dantų neturi, vaikštynės ir šokliuko nepirkau, kad turėtų ką veikti, tik šį mėnesį pradėjo pirmąją košę. Žinau, kad ženkliai atsiliekam nuo olimpiadininkų. Ne paslaptis, kad pasiskaitinėju ir aš socialiniuose tinkluose apie bendraamžių pasiekimus.

 Paruošiamieji pratimai padėjo sustiprinti pečių juostos raumenukus ir gulėjimas ant pilvo tapo maloni veikla.

Gulėdama ant pilvo Andrė remiasi pusiau sulenktomis rankomis, plaštakos jau atgniaužtos.

Mokiau nuožulniai pakėlus klubą iš šono, pakelti tos pačios pusės ranką. Taip skatinamos šoninės pusiausvyros reakcijos gulint ant pilvo, kad vėliau pavyktų judėti ratu apie savo ašį.

Todėl jau šeštojo mėnesio sulaukus pradėjo siekti žaislus, padėtus šone. Būna, kad randu pasisukusią 45 laipsnius.

Atrado, kad gali pakelti dubenį, tai kaip vikšrelis dabar rangosi, bet kol kas vietoje buksuoja.

Pamenat, praeitą mėnesį minėjau, kad rodžiau Andrei, kad kojos irgi yra. Pamokos nenuėjo veltui. Turi dabar veiklos. Iki burnos dar nenukeliauja kojos pirštai, bet manau tai tik laiko klausimas. Konsultuodama tėvus, visada sakau: kai kūdikis įsikiša kojos pirštus į burną, vadinasi juosmeninės ir kojų užpakalinės dalies raumenys pakankamai paslankūs, kad galėtų savarankiškai sėdėti. Belieka tuomet tik su pusausvyra sėdimoje padėtyje tvarkytis. Noro būti sėdimoje padėtyje yra, tik nelabai paisau jos norų. Pirma, šliaužiot lai išmoksta, o po to jau galės žaislus ir sėdėdama analizuoti.

Sėdimoje padėtyje, pakreipus liemenį į visas puses, gerai kontroliuoja galvą. Mokau sėstis per šoną, pasiremiant į pagrindą ranka. Stovėdama išlaiko kūno svorį keletą sekundžių. Į pagrindą remiasi visu padu. Taip ir nebandė stovėti ant pirštų galų. Dabar laukiu, kada pradės spyruokliuoti.

Tiksliai paima duodamą žaislą, vikriai periminėja iš vienos rankos į kitą. Labiausiai rūpima žaislo detalė – etiketė. Net Adelė duodama žaislą sako “ieškok etiketės”:) Pradėjo reaguoti į vardą, kai šaukiame, seka riedantį kamuolį ar krentantį balioną. Skirtingai reaguoja į pažįstamus ir svetimus žmones.

Atsirado daug kalbos, skiemenuoja: de-de, ade, adle, ba-ba. Daug burzgia, purškia su lūpomis. Seilėtekis sumažėjo.

Pirmoji košė

Gegužės pirmąją kai Andrė perkopė 5,5 mėn. nutariau pradėti primaitinti papildomu maistu. Tradiciškai dauguma gydytojų, žurnaluose, skirtuose auginantiems vaikus, rekomenduoja pradėti primaitinti nuo daržovių tyrės. Kadangi šiuo metu šviežių daržovių nėra, o šaldyto moliūgo nitratų kiekio nustatyti nepavyko, tai viskas taip susidėliojo, kad startavome nuo kruopos. Pirma buvo aviža. Pradžioje eksperimentavau su tyrės konsistencija. Andrė mieliau valgė tirštesnę košę. Lygiagrečiai eksperimentavau su padėtimi. Kadangi sėdima padėtimi nepiktnaudžiauju, tai pirmąsias košes teko ragauti pusiau gulom. Pirmą dieną nesuprato ką daryti su kąsniu burnoje. Kad paskatinti kramtymo įgūdžius prieš valgį ir ne tik, puikiai tiko pirmasis silikoninis dantų šepetukas-antpirštis. Ir dantenas pasikasydavo ir kramtymas suaktyvėjo. Kiekiai suvalgytos košės vis dar nedideli. Trečia savaitė, o vis dar bandom įveikti valgomąjį šaukštą kruopų. Kadangi alerginės reakcijos nepasireiškė pirmajai kruopai, ragavom ir kitas. Neišskirčiau, kad vieną ar kitą valgo mieliau. Kol kas bando įsisavinti kramtymą ir rijimą. Pradžioje žiaugčioja, po to kai įsivalgo, jau ir pasispjaudo.

Svoris ir ūgis

Andrė šį mėnesį priaugo 300 g ir šiuo metu pasiekė 7,8 kg ribą. Ūgis šiuo metu siekia 70 cm (paaugo 3 cm).

Ligos

Šį mėnesį neišbridom iš ligų. Pirmiausiai mane užpuolė virusas. Tik spėjau išsveikti, estafetę perėmė Adelė, po to Andrė. Abi kosėjo, slogavo. Gerai, kad be aukštos temperatūros. Andrė šį kartą nebuvo sukarščiavusi. Daug ir dažnai į lauką ir po savaitės pasveiko. Bet tuom ligos nesibaigė. Adelė sugebėjo žarnyno bacilą pasigauti. Gerai, kad pavyko namų sąlygomis išsigydyti. Tai tikiuosi, kad Andrė šį kartą atsilaikys.

Namų darbai ateinančiam mėnesiui tekstiniame ir vaizdiniame formatuose.

Iki susitikimo kitą mėnesį:)