Sudie vasara…

Atsisveikinome ne tik su vasara, bet ir su tėčiu. Vėl išleidome į ilgalaikį pasimatymą su Jūra.

Porą savaičių adaptavomės vienos namuose. Kol atostogavome viskas kaip ir gerai. Atėjo rugsėjis, Adelė į darželį. Tai dabar kasdien visos ryte kylam darželio ritmu. Gerai, kad rugsėjo pradžioje šilti orai lepino. Vis mažiau rūbų. Šiaip tas darželis į naudą. Kadangi Andrė nelabai mėgėja pasėdėti ilgesnį laiką vežime, tai du kart per dieną trumpi pasivažinėjimai iki darželio padėjo jį prisijaukinti. Gerai tai, kad netoli, prasikvėpuojam grynu oru, pajudam, vietoj rytinės mankštos. Kol nukulniuojam iki darželio ir nuotaika Adelei pagerėja, nes sunkoka vėl grįžti į ugdymo procesą po  keturių mėnesių atostogų. Andrei irgi adaptacija. Grįžtam namo, o namuose tylu, veiksmo nėra, tai tikrai porą savaičių vėl prikibusi, nuo manęs nenueina, vis ant rankų prašosi. Tai ir ji iš naujo mokėsi pati sau veiklos susirasti. Man puiki proga pabūti vienai su Andre, nes galiu dėmesį skirti jos lavinimui. Keista tai, kad jeigu su Adele aš nuosekliai mokiau, ką atitinkamo amžiaus turėtų mokėti vaikučiai: žaidimai, kalbos supratimas. Tai su Andre viskas plaukia pasroviui. Stebiu viską iš šalies, kaip vaikas pats perima patirtį iš vyresnių.

 Pasiekimai

Kuo toliau, tuo Andrė darosi mobilesnė. Per šį mėnesį jau pakankamai greitai ropoja. Su tuo ropojimu irgi kuriozas. Vis ropojant atkelia dešinę koją ir kaip Mauglis šuoliuoja. Na galvoju pastebėsiu porą dienų, gal pati pasikoreguos. Bet nieko panašaus. Susiėmiau vieną dieną ir kritau su ja ant kelių. Vis pataisydavau koją, kryžkaulį pamaigydavau (o juokas jai tada), tai dažniau galvelę paglostydavau (kaukolės ritmui atstatyti). Dar dažniau ant dešinio klubo panešiojau (nes pati susekiau, kad dažniau ant kairiojo vis nešu). Ir suveikė, dažniau pradėjo simetriškai ropoti, kol nevirto kelis kartus, galvą matyt susitrenkė ir vėl grįžo prie skerso ropojimo. Teko vėl su ja ropinėti. Jau buvau susikaupusi vėl pas osteopatę kulniuoti, kad kraniosakralinį ritmą atstatytų. Bet pradėjo intensyviai stotis, eiti prie baldų. O kadangi kojas deda tiesiai, simetriškai ir vėl palikau stebėjimui.

Stojasi jau visur kur randa įsikibti. Jei pradžioje rankomis dar prisitraukdavo, tai mėnesiui einant į pabaigą ir prie lygaus vertikalaus paviršiaus vikriai atsistodavo.

Kitas masalas namuose – laiptai. Nerūpėjo, kol į svečius neužsuko draugė Rožė vyresnė dviem mėnesiais. Gera mokytoja buvo, užteko vieno karto ir abi jau keturiom laiptais į antrą aukštą. Teko vartelius vėl statyti ir užbarikaduoti laiptus.

Iš lauko parsinešėm mašinėlę paspirtuką. Puiki priemonė svorio perkėlimui į priekį stovint skatinti, žodynui plėsti, mobilumui didinti. Kol džiaugsmą kelia tik pipynė ant vairo. Pastumdo sėdėdama ir tiek, nedrąsu, perdaug mobilus dar daiktas. Apie jo privalumus ir kada verta jį įsigyti atskirame straipsnyje.

Andrė pradėjo domėti knygelėmis. Kasdien prisėdam, pavartom, paveiksliukus apžiūrim. Stebi įdėmiai, kaip tariu žodžius.

Per šį mėnesį Andrė išmoko pritupti, tai pirmas ženklas, kad ruošiasi pirmiems savarankiškiems žingsneliams. Jei kūdikis jau geba pritūpti ir atsistoti pilna pėda, vadinasi Achilo sausgyslė pakankamo ilgio, kad galėtų vaikutis eidamas dėti koją nuo kulno. Stebiu iš šalies ir galvoju, tai ko mokau tėvelius auginančius su ypatinga priežiūra, į tikslą orientuota kasdieninė veikla. Nereikia kažkokių papildomų treniruoklių ar papildomai atlikti tempimo pratimus. Tiesiog pakanka sudaryti sąlygas vaikučiui pačiam mokytis ir išmokti judėti.

Vis  pasiūlau kaštonų, kamuoliukų, kad mėtytų pro skylutę. Bet kol kas tik stebi ir viską verčia lauk. Daug komunikuoja. Pradėjo suvokti kalbą, t.y. žino artimos aplinkos daiktus. Pirmas dalykas ką pavyko išmokti, tai puikiai žino kur gyvena Mikutis (Adelės žuvytė). Vikriai pasuka galvelę link akvariumo. Tai dabat kasdien ekskursiją po namus organizuojam ir įvardinu daiktus.

Sesių žaidimai

Dabar jau abi karts nuo karto randa bendrų žaidimų. Įdomiausia Andrei daryti “tvarką” virtuvėlėje. Pavyksta ir dureles atidaryti, nors tikrai pakankamai sunkiai atsidaro. Vaikų pas mus netrūksta, nuolat šurmulys, kaimynų vaikai prisijungia. Beveik mini vaikų darželis.

Maistas

Kadangi daržovių tyrės taip ir netapo mūsų draugės. Tai toliau ir verdu tiek daržoves (bulves, moliūgą, cukiniją, kalafijorą, morką), tiek mėsą (vištiena, kalakutiens, veršiena, jautiena) gabaliukais. Kiek jau suvalgo tiek, man svarbu, kad pati. Iš vaisių, obuolį pati griaužia, labai noriai uogas valgo (mėlynes, avietes). Su kruopų košėmis kaip kokią dieną. Būtina, kad uoga būtų. Obuoliai tam labai padeda. Išverdu obuolienę (be cukraus), tai vietoj deserto būna ir košei paskaninti.

Ūgis ir svoris

Šį mėnesį praleidom vizitą pas gydytoją. Dygo viršuj dantys, tai ir porcijos ženkliai sumažėjo ir apetitas. Vien mano pienu pasisotindavo. Dar mėsa ir daržovės gelbėjo. Buvom kartu užlipusios ant svarstyklių, tai 9 kg dar nesveria tikrai. Ūgis irgi matyt vieną kitą centimetrą bus pastypusi. Bandėm su Adele matuoti, sunkokai nuguldyti sekėsi.

Tiek trumpai apie šį mėnesį.

Namų darbai ateinančiam mėnesiui tekstiniame formate.

Iki susitikimo kitą mėnesį:)