Aišku viena, kad būtina ieškoti terapinių metodų, kurie sumažintų reabilitacijos paslaugų kaštus ir padėtų vaikams, sergantiems cerebriniu paralyžiumi, intensyviai lavinti motorines funkcijas ilgą laiką. Tyrėjai nustatė, kad vienintelis kol kas šiai dienai realus būdas tai padaryti, yra kurti namuose atliekamas pratimų programas, kai vaikai ir jų šeimos nariai yra atsakingi už reabilitacijos procesą. Tokio pobūdžio metodai buvo aprašyti keletoje tyrimų ir kai kurie jau taikomi keletoje šalių. Vienas trūkumas, kad tokios namų programos paprastai atliekamos be specialisto priežiūros. Vaikai ir šeimos nariai paprastai praranda motyvaciją, reabilitacijos procesas tampa nesklandus. Be to, optimizuoti pratimų programą individualiai, kad vaikas lavėtų ir būtų pastebimos naujos funkcijos yra sudėtinga. Tačiau nepaisant to, tokios programos turi ir privalumų. Pratimų programą sudaro ir pritaiko specialistas, kuris nuolat stebi vaiko motorinių funkcijų progresą internete. Šeimai reikia turėti namuose tik kompiuterį, web-kamerą ir spartų interneto ryšį. Tyrimo duomenys rodo, kad galima pritaikyti interaktyvų mokymą vaikams su cerebriniu paralyžiumi namuose interneto dėka, tokiu būdu užtikrinant žymiai intensyvesnį ir ilgesnį lavinimą, nei kas yra siūloma šiandien šiems vaikams reabilitacijos įstaigose.

Tyrime dalyvavo 9 vaikai (6-13 m.), sergantys spastiniu cerebriniu paralyžiumi. Motorinės, pažintinės ir kognityvinės vaikų funkcijos buvo įvertintos prieš ir po 20 savaičių trukmės tyrimo. Tyrimo eigoje vaikai treniravosi vidutiniškai  apie 74 val., apie 30 min./d.

Po tyrimo tyrėjai išskyrė du faktorius, sąlygojusius tiriamųjų motyvaciją: 1) dauguma šeimų nurodė, kad žinojimas jog turės galimybę bet kada kontaktuoti su specialistu elektroniniu paštu ir per Skype’ą, kuris gali sekti progresą kasdieninėje veikloje, buvo labiausiai motyvuojantis veiksnys. Šeimos ir vaikai nesijautė, kad jie palikti vieni treniruotis, nors sportavo vieni savo namuose, priešingai, jautė, kad turi asmeninį virtualų trenerį, kuris seka juos ir įkvepia tęsti treniruotes. 2) Dauguma šeimų taip pat pažymėjo, kad labai stiprus motyvacinis veiksnys jų vaikams vėlesniame treniruočių procese buvo kad jie pamatė, kad treniruočių sistema padėjo pagerinti jų motorinius gebėjimus. Šeimos taip patpastebėjo, kad pagerėjo tyrime dalyvavusių vaikų savivertė.

Tyrėjai padarė išvadą, kad yra galimybė atlikti treniruotes namuose interneto pagalba ir taip užtikrinti intensyvų ir ilgalaikį funkcijų lavinimą.

Pilnatekstis straipsnis